Fotografas Petras

Ūkčios laivai, atsilieps pamesti daiktai. Žalia šviesa užsiliepsnos, ir tu nuoga prieš langus lyg žaibų fotografuojama į lietų brendi.. Nusliuogs ranka šiltais drabužiais, ir aš sakysiu — užrakinkim duris, bus visi mūsų daiktai savose vietose. Užsimerkim, ir užsnūs tušti kiemai, televizoriai, ir nuo drungnos šilumos Laikas kaip vanduo varvės nuo bejėgiškumo ištirpęs. Ištirps jaunatviškas svaigulys ir tamsa, ir šviesa susisuks gūžtą, ir aš, atidavęs dalį savęs, galėsiu visą Klaipėdą - pasiimt su savimi. Aplenks išdavystės, kvailystės, ir mes klamposim neartais laukais. Ir pasigesim žvaigždžių kaip cigarečių smilkstančių, pasigesim Klaipėdos pakraščių — jūros, marių, vėjų, medžių raudų, o po dešimties metų — ir naujų minčių.