Lapai nubarstė visus takus

Lietus užliejo visus laukus,

O naktimis žvaigždžių lietus!

Kiekvieną naktį atsikėlus akys žiūri pro langą gaudo krentančius lapus, stebi šviečiančias žvaigždes, o širdis plaka lietaus ritmu...

Pro adarą langą įsiveržia vėjas žvarbus, savo šalčiu atitraukia nuo lango ir tik leidžia svajoti apie lietaus ritmą, lapų kilimą, žvaigždžių apšvietimą.

Akys užsimerkia su šią svaja, kad stoviu basa lietuje, dangaus šviesų užburta ir lapų takais vedama.