Užtrenkė duris.

Įkvepiu žvaigždes primenančių dulkių
Ir jaučiuosi nurijęs visatą.
lieku vienas
Su čia miegančiomis sielomis.
Jų šnopavimas pripildo ausis,
Išplečia akis,
Tampa širdies plakimu,
ELIZA,
mirusios kūnas atsidavė šiuo rūsiu,
ar tu čia?

Pašviečiu į kiekvieną
miegančią dvasią.

Jos blaškosi per sapnus.
Bando ištrūkti
Ir papasakoti apie savo kančią.
Ar tu,
ELIZA
irgi kentėjai?
Maža mergaite.
Tavęs čia nėra.
Jie palaidojo  
Ir nebeišleis.

Dvasios nubunda
Ir virsta projekcija
Ant šaltų rūsio grindų.
Aš šoku ant jų laukinį šokį.
Malūno sparnais matuoju naktį iki beprotybės.

Jie pamiršo čia virvę.

Praveriu duris ir jų veidų šviesa apakina.
Jie juokiasi ir juokas skamba pagiežingai.
Jie žiūri laukdami.
Jie laksto ir spardo vėmalų spalvos balioną.
ELIZA
Ar tai tu?