siaip gerai, man patinka. tik pavadinimas manau ir atnese tiek kiek yra : )

tai kad mano darbai yra ne kūdros formatas aš kuo puikiausiai žinau, o balai tai yra visiškai nusispjauti.

tA< teisingas poziuris, daryti darbus del ivertinimo menka, tai riboja ir zaloja kurybine laisve.
cia tegul snarskiu dinastija del balu pushkuoja, ju pastangos prisimeilinti bendruomenei daznai prajuokina. pakanka paskaityti ju rashytus komentarus.

nu matai, man šiuo atžvilgiu lengva - aš nesusitapatinu. bet vat viena draugė dailininkė depresijoje sėdi, nes chaltūrkių daryti neprisiverčia, o darbai per daug avangardiški, kad lengvai išlystų. dabar sumastė ana planą chuliganą slauga užsiimti, kad saskaitas pasidengtų. nesmaguma tokia biški.

vienok pas jus ir problemos, visos negalios del silpnadvasystes, uzsiimkite ja, irodykit kad ji gali savimi pasikliauti ir viskas eis, kaip per sviesta.
niekas nestabdo progreso taip stipriai, kaip vidines abejones.

o čia jau kaip pažiūrėsi. tas progsesas anas natūraliai savo vaga vis tiek teka - kartais galima užforsuoti, kartais pačilautinti, tačiau atsikratyti abejonės sukeliamos kančios (būtų tai įtikėjimu ar sintetinėmis priemonėmis) yra prasčiausias kelias. manau tegul pasikankina, tegul pajaučia, tada žėk ima ir ateina supratimas pats. o jei neateis, tai bent jau nebus švaisčiusi laiko pusiniams dalykams.

nors gal ir klystu, gal ištikrųjų filosofija jog "laimėjęs sidabrą, pralošiai auksą" yra teisingas kelias.

patiko nuotrauka